Rašytoja ironizuoja nestabilų šiuolaikinį pasaulį, perpildytą dekoracijų, teatrališkumo, kur kostiumai apibrėžia charakterius. Viena diena miesto aikštėje reprezentuojama schematiškų, į marionetes panašių asmenų. Katastrofos grėsmė visada reali, ją išprovokuoja uniforma, panieka, prievarta. Miestiečiai susivienija prieš pabėgėlius, svetimieji tampa neapykantos ir agresijos objektais. Provokuojančią ironiją papildo kafkiškas absurdas. Svarbus kūrinio elementas - paslaptingas pasakotojas, persikūnijantis vis į kitą personažą. Išradinga kūrinio forma neužgožia žmogiškosios dimensijos, pasakojimo kalba nugludinta iki egzistencinių formulių. Romanas kritikų lyginamas su prancūzų "naujuoju romanu", rašytoja šiam stiliui suteikė Rytų Europos bruožų.