Tai antroji serijos ,,Šeši pavasariai" knyga. Šioje dalyje autorius toliau tęsia Galinių kaimo gyventojų istorijas. Gerda, mergina iš pirmosios knygos dalies, kuomet jauname kolūkyje prasidėjus persekiojimams netenka šeimos ir mylimojo. Neteisingai apkaltinta ir kalėjusi keletą metų ji išeina į laisvę ir grįžta į gimtinę.

Kalėjusiai tremtyje sunku sovietinėse struktūrose gauti darbo. Seni draugai prarasti ar neatpažįstamai pasikeitę. Nors gali pasirodyti kad tai liūdna istorija, ji tokia nėra. Net sakyčiau ši istorija kiek romantiška :) Joje gausu meilės (yra šiek tiek ir paleistuvysčių :) ), intrigų, žabangų, nepasitikėjimo, nuoširdumo ir baimės. Kiek romantizuotu stiliumi autorius pristato ,,sovietinę gyvenimo tvarką''.

Knyga skaitosi lengvai - perskaičiau per du vakarus. Kaip būdinga V. Ažušilio kūrinių veikėjoms, jos naivios ir kartais atrodo kvailokos, bet tai praleidus su lengva šypsena, kūrinys, savo tyrimu ir teisybės galia, tikrai malonus sielai (bent moteriškai :) ). Malonu dar tai, kad veikėjai iš principo nėra rodomi nei visiškai geri, nei visiškai blogi - visi klysta - visi tik žmonės.