2002 metų pavasarį, žlugus Talibanui, norvegų karo korespondentė Afganistane Åsne Seierstad, baigusi apie tris mėnesius trukusį darbą prie pat fronto, sulaukė kvietimo pagyventi Kabule su knygyno savininko Sultano Khano šeima – dviem žmonomis ir penkiais vaikais.
Žurnalistė turėjo išskirtinę galimybę stebėti šeimos narių gyvenimą, susipažinti su šalies papročiais.

Keturis mėnesius A. Seierstad leido dienas su moterimis, kaip ir jos, vilkėjo čadrą, tenkinosi joms suteiktomis šykščiomis laisvėmis ir paisė daugybės joms skirtų draudimų.
Taip atsirado knyga apie kasdienį Kabulo šeimos gyvenimą: piršlybos, vedybos, viltis ir baimė, nusikaltimas ir bausmė, buitis, santykiai moterų, priverstų dalytis vieną vyrą.

"Kabulo knygininkas" tapo viena iš skaitomiausių norvegų autorių kada nors parašytų knygų Norvegijoje ir visame pasaulyje.
Knyga, pasak kritikų, parašyta novelės forma, tačiau laikantis žurnalistinio objektyvymo, joje esama ir lyrinių nukrypimų, ir ironijos.