V.Satir

Noriu, kad mes iš visų jėgų gyventume jausdami pilnatvę. Tikrai siaubingai jaučiuosi tada, kai suprantu, jog žmogus nugyveno gyvenimą, kuris neišreiškė jo sielos. Jis nematė nieko kita, tik "turėjau" ir "reikėjo", kažką kaltindamas, save ramindamas.