Nijolės Indriūnaitės pjesėse galima atpažinti Šarlio Pero, Brolių Grimų, Janso Christiano Anderseno, Vladimiro Odojevskio kūrinius. Tačiau nesitikėkite, kad ji mums primins, perpasakos tų kūrinių siužetus. Susidaro įspūdis, jog dramaturgė susikaupusi, prigludusi viena ausimi prie garsaus klasikos kūrinio - tarsi prie jūros kriauklė, - klauso, kas ten ošia viduje. O ką išgirsta, ką suvokia, persako mums - santūriu žodžiu, skaidriais, ritmingais sakiniais, kuriuos tarsi netyčia, tarsi savaime dažniausiai... ima ir surimuoja.
Šios knygos pjesės tikriausiai dar ne kartą bus kūrybingai vaidinamos. Beje, skaitydami jas kiekvienas galime suvaidinti spektaklį savo mintyse.