„Neįvardijamasis“ – paskutinė, sudėtingiausia ir brandžiausia autoriaus romanų trilogijos dalis (pirma „Molojus“, lietuviškai išleista 2004 m., antra „Malonas miršta“, – 2005 m.).
Trilogiją trumpai galima apibūdinti kaip tapatybės praradimo aprašymą ir norą sugriauti žodžių tironiją. Siekdamas parodyti iš pažiūros neturinčių gyvenimo tikslo personžų ieškojimus, autorius, kaip ir kituose savo kūriniuose, trilogijoje eksperimentuoja su kalba. S. Beckettas su kartėliu suvokia, kad iliuzijų ir neįveikiamo karteziškojo potraukio mąstyti, mėginti atskleisti neatskleidžiamus žmogaus būtis slėpinius neišvengsi. Rašytojas troško sukurti tai, ką pats įvardijo kaip „nežodinę literatūrą“, ir visą gyvenimą grūmėsi su žodžiais, mėgindamas juos įveikti ir pabrėžti tylą.