Kasdieniai įvykiai, liūdinantys ir sukrečiantys pasaulį, kiekvieno iš mūsų gyvenimą, nešykšti progų iškelti atleidimo klausimą. Negalime iš tikrųjų mylėti mus supančių žmonių, jeigu prieš tai jiems neatleidome. „Atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams"... Ar iš tiesų gyvename šiais maldos „Tėve mūsų" žodžiais, kuriuos atmintinai mokame? Kodėl šiandien taip sunku suprasti, kad atleidimas mus išlaisvina, kad tai ne silpnumo apraiška, o išgijimo šaltinis, tai priklauso nuo sprendimo, o ne nuo jausmų, ir tik būdami mažutėliai galime juo gyventi?

Atleidimas yra komandinis - Dievo ir krikščionio - darbas. Dievas mus pirmasis pamilo, taigi kviečia ir mus atleisti pirmiems. Ši knyga - tai autorės mokymas apie atleidimą raštu išdėstyta forma. Joje kalbama apie tai, kaip Viešpats atveria kelius į atleidimą ir taip gelbsti dvasiškai. Autorė moko mus būti taikos ir ramybės amatininkais, nepaliaujamai kurti atleidimo aplinką.