Žinomo prozininko knygoje tris apysakas sieja personažų meilės ilgesys, abejonės nugyventų metų prasmingumu, talento, paklydimų, graužaties ir saviapgaulės apmąstymai, savižudybės problemos. Autorius tiki, kad įmanoma per laiko upę suręsti lieptą, kur susitikę įvairių kartų žmonės papasakotų vienas kitam apie skausmingą būties grožį, pasidalytų gyvenimo išmintimi. Apysakų stilius lakoniškas ir žaismingas, patraukiantis skaitytoją žmogiškąja patirtimi ir jos apmąstymais.