Mūsų santykis su protėvių kultūra – tai, kaip mes ją suvokiame ir kiek dar mums aktualios senosios šventės, jų papročiai, ritualai bei dainos – priklauso nuo to, kiek mes pajėgūs suvokti jų prasmę. Nors knygoje rasime aprašyta daug senųjų papročių, tačiau jos ašis yra klausimas kodėl, t. y. pagrindinis dėmesys skiriamas papročių ir apeigų prasmėms. Jų ieškoma žvelgiant į protėvių šventes kaip į vientisą, senolių pasaulėvoką išreiškiančią universaliąją tvarką – virsmo dėsningumams paklūstančią Būties Rėdą. Tai ir lėmė šios knygos sandarą bei jos turinį.
„Rėdos knyga“ idėjine prasme yra tęsinys „Virsmų knygos“ (Patackas A., Žarskus A. „Virsmų knyga“ – Kaunas, 2002), kurios idėjos, pagrindinės sąvokos ir struktūra gimė dar sovietmečio pogrindyje bei Sąjūdžio metais. „Rėdos knyga“ yra dėsninga ir tiesioginė „Virsmų knygos“ tąsa. Abi knygas neatsiejamai vienija esminė baltų kultūros ašis – virsmo sąvoka.