Sakoma, kad ne visi šunys sugrįžta kaip žmonės, o tik tie, kurie yra pasiruošę.

Aš pasiruošęs.

Garth Stein (Gartas Steinas) - amerikiečių filmų prodiuseris ir rašytojas. „Mano šuniškas gyvenimas, arba Kaip aš tapau žmogumi" - trečiasis jo romanas, sulaukęs neįtikėtino populiarumo. Jis išverstas į 35 kalbas, visame pasaulyje jo parduota daugiau nei 4 milijonai egzempliorių - ir ne veltui, nes pagrindinis veikėjas šuo Enzas tikrai gali pavergti kiekvieno širdį. Net ir tų, kurie niekuomet gyvenime neturėjo šuns.

Šunys kartais atrodo protingesni už žmones, tik tiek, kad jie nekalba. Bet mąsto! Jei kada nors norėjote išgirsti, ką jie galvoja, jums reikėtų pasiklausyti, ką apie gyvenimą pasakoja Enzas - labai senas ir labai išmintingas šuo.

Enzas žino, kad jis ne toks, kaip kiti šunys: jis labiausiai mėgsta žiūrėti automobilių lenktynes per televiziją ir filosofuoti; žodžiu, jis jau dabar - beveik žmogus. Ir dar: jis įsitikinęs, kad kitame gyvenime būtinai atgims žmogumi, o kol kas reikia tam ruoštis ir tarnauti savo šeimininkui Deniui, lenktynininkui. Gerais ir blogais laikais, nes juk ištikimybė ir meilė - visų svarbiausia. Jis šalia tuomet, kai Denis pamilsta Ievą ir susilaukia dukters. Tuomet, kai šeimą užklumpa liga ir viskas ima griūti. Tuomet, kai Denis kovoja sunkiausią savo gyvenimo kovą ir atrodo, kad vilties nebėra. Bet Enzas visada pasiruošęs lyžtelėti nosį.

Gyvenimas - nuolatinės lenktynės: turi kovoti iš paskutiniųjų, niekada nenusiminti ir dėl nesėkmių nekaltinti nei savęs, nei kitų. Lenktynių ir gyvenimo išminties Enzas mokosi iš savo šeimininko, mainais duodamas ištikimybę, besąlygišką meilę ir išmintį. Šis liūdnas ir išmintingas šuo filosofiškai stebi žmogišką gyvenimą ir pasako apie jį daugiau, nei suprantame mes patys. Jis išties gali mus prajuokinti, sugraudinti ir svarbiausia - pamokyti, kaip būti žmonėmis.