Ši knyga yra bene vienintelis istorinis romanas, pasakojantis apie Nepriklausomybės kovas ir savanorius - žmones, padėjusius Lietuvos kariuomenės pamatus. 1918 m. šalį pradėjus pulti priešams, gyventojai buvo pakviesti ginklu priešintis pavergėjams. Atsiliepusieji į šį kvietimą, menkai ginkluoti, kartais net neturėję ką apsiauti kaimo vaikinai drąsiai stojo ginti Tėvynės. Begalinis laisvės siekis, atsakomybė už valstybės likimą jiems padėjo išsaugoti šalies valstybingumą ir atremti kelis kartus stipresnes bei gausesnes priešo pajėgas: bolševikinę Rusiją, bermontininkus ir lenkus.

Autorius romane atskleidžia, kas vyksta žmogaus vidiniame ir išoriniame pasaulyje, kai įprasta buitis, kasdieniai rūpesčiai iškeičiami į frontą ir žūtbūtines kautynes mūšio lauke, kai kiekviena akimirka dvelkia mirtimi ir reikalauja besąlygiško atsidavimo Tėvynei.