Žinomo poeto eseistiniai užrašai. Jie fiksuoja 2010–2012 m. įvykius, patirtis, apmąstymus, mintis apie kultūros žmones, autoriaus artimuosius ir bičiulius. Perteikia poeto savivoką ir autorefleksijas, liudija budinčią mintį ir sielą.

„Štai jau veik metai, kaip išgyvenu kūrybinę, o tai reiškia – ir dvasinę, krizę. Tik šį sykį be didelių kančių, siaubų ir beprasmybių. Mat šie sakiniai keičia eilėraščius, kaip narkomanui euforijos nesukeliantis metadonas heroiną. Ir vis dėlto nemigos naktį, apžvelgdamas šiuolaikines savo sąmonės būsenas, patiriu šiokią tokią poetinę haliucinaciją, regiu esąs nuodėgulis. T.y. gulintis, t.y. nuodingas. Net sau. Ir tik nerimtas šių sakinių dūmelis kuria šiokią tokią euforišką vertikalės iliuziją.