Šia jau ketvirtąja Mariaus Ivaškevičiaus pjese pradedama šiuolaikinės originaliosios lietuviškos dramaturgijos serija „Naujoji drama“. Autorius visada itin originaliai interpretuoja opius lietuvių istorijos ir kultūros siužetus, nevengia autoironijos ir absurdo. Tai dažnai žeidžia niūroką statistinį lietuvį ir daro kūrinius skandalingus. Šios pjesės pagrindinio veikėjo Pokšto prototipas Kazys Pakštas – viena keisčiausių XX a. pradžios lietuvių asmenybių, siūlęs Lietuvą iškelti į Afriką. Pasak paties autoriaus, „ši pjesė ir yra apie tai, kaip Lietuva niekada nebuvo perkelta į Afriką. Kitaip tariant, – tai pjesė apie tą Lietuvą, kuri taip niekur ir neišsikėlė (...) pjesė apie žmones, kurie dar nieko nežino. Ir todėl iš visų jėgų stengiasi gyventi: mylėti taip, kaip dar niekas iki jų nemylėjo, tikėti taip, kaip dar niekas iki jų netikėjo, norėti taip, kaip dar niekas iki jų nenorėjo, ir galiausiai perkelti tai, kas dar niekad nebuvo perkelta“. Knyga iliustruota originalaus spektaklio nuotraukomis; yra autoriaus pratarmė ir angliška pjesės turinio santrauka.