Yuri Slezkine (Jurijus Sliozkinas) (g. 1956) - Kalifornijos universiteto (Berklyje) istorijos profesorius. Maskvos universitete baigė rusų kalbos ir literatūros studijas, dirbo vertėju Mozambike ir Portugalijoje. Nuo 1983 m. gyvena JAV. Tarp jo išleistų knygų - studija apie šiaurės Rusijos tautas, apie Sibiro mitą rusų kultūroje. Ši knyga (vadinama „interpretacinės istorijos šedevru") prasideda drąsiu pareiškimu: modernioji epocha yra žydų epocha, ir tam tikra prasme visi mes esame žydai. Žinoma, tai sakoma perkeltine prasme, bet įtikinamai aiškinama, kad gyventi šių laikų pasaulyje žydai prisitaikę geriau negu dauguma kitų grupių. Tradicinėse visuomenėse žydai sudarydavo ypatingą, išsiskiriančią mažumą. Tokių verslių, daugiausia paslaugas teikiančių mažumų buvo (ir yra) visuose žemynuose. Paprastai tariant, tai tokios religinės arba tautinės bendruomenės, kurių žmonės nedirba žemės, neaugina gyvulių ir neima kardo. „Žydų šimtmetyje" aiškinama, kaip ir kodėl moderniajame pasaulyje išsiskiria kaip tik žydai, pasiekę neproporcingai didelių laimėjimų mokslo, meno, politikos, verslo ir kitose srityse. Knygoje aiškinama, kad marksizmas ir froidizmas kilo daugiausia iš žydų istorinės padėties, čia kalbama apie žydų gyvenimą JAV ir Palestinoje, bet daugiausia dėmesio skiriama dramatiškiems žydų likimo posūkiams Rusijos imperijoje ir Sovietų Sąjungoje. Carinėje Rusijoje didžioji dauguma žydų gyveno vadinamojoje Sėslumo zonoje, apytikriai atitinkančioje buvusios Lenkijos valstybės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribas. Knygos autorius atskleidžia, kokią įtaką Rusijos istorijai turėjo vėlesnė masinė žydų migracija iš šių kraštų į didžiausius Rusijos miestus, išryškina jų vaidmenį bolševikų revoliucijoje bei pirmųjų dešimtmečių sovietinėse valdžios struktūrose, jų persekiojimą vėlyvuoju Stalino valdymo laikotarpiu. Y. Slezkine'o knygoje gerai žinomi ir mažiau žinomi istoriniai faktai intriguojamai nušviečiami nauja šviesa, pasakojimą paįvairina daug dramatiškų asmeninių istorijų.