Dažniausiai šeimos istorijos, pasirodo, būna užrašytos smėlyje, o ne iškaltos granite. Net istorijos, kurias laikome tikromis – apie mus pačius, – atidžiau pažiūrėjus sugūra. Tai melas, kurį pasakojame visiems pažįstantiems, melas, kurį kartojame sau.

Maja ir Rebeka – puikios gydytojos, bet tik tuo seserys panašios. Paauglystėje žuvo jų tėvai, ir tik vyresnėlės Rebekos dėka Maja netapo trečia žmogžudžio auka. Po tragedijos jaunėlė tampa atsargi ir nedrąsi, nors ji – puiki vaikų gydytoja, o Rebeka, rizikos nebijanti moteris, teikia pagalbą karščiausiuose pasaulio taškuose.

Šiaurės Karoliną nusiaubus uraganui, Adamas, Majos vyras, įkalba ją teikti pagalbą nukentėjusiesiems. Norėdama įtikti vyrui, ji sutinka ir sraigtasparniu lydi uragano aukas, bet lėktuvą ištinka katastrofa. Jokių žinių apie gyvuosius...

Patikėję, kad Maja žuvo, iš pradžių Rebeka su Adamu vienas kitą guodžia, kol ima  megztis artimesnė draugystė.

Iš sesers galima nugvelbti lūpdažį, o tačiau ar galima pasiskolinti vyrą?