„Kai viskas baigsis, jos sieloje neliks nė kruopelės gerumo, nieko, dėl ko širdis imtų kraujuoti ar... ašaroti akys.“
Šį kartą Aivei teks ištverti ne vieną likimo smūgį. Pirmiausia reikia visus įtikinti, kad ji nepamišusi ir nemano atimti sau gyvybės. Tačiau diena iš dienos vis kažkas bando jai pakenkti. Gregoris... Taip galvoja Aivė, Vilas ir Betė. Niekas kitas nė nenumano, kas vyksta ir dėl ko. Staiga nuošalioje vietoje Aivė randa negyvą Eriką, o juk ėjo su juo susitikti. „Kažkas“ negailestingai skriaudžia jos katytę Elą, vonioje paberia šukių, kai mergina maudosi. Negana to, įbrolis apgaulingai ją mergina. Bet skaudžiausia, kad išdavė Vilas, ėmė dangstyti Gregorį ir paliko ją… dėl pinigų. Atrodo, mergina tuoj tuoj palūš: ar verta kovoti, jei visas pasaulis prieš ją.
Vienintelis šviesos spindulėlis – angelas Tristanas. Taip taip, ji vėl pradėjo tikėti angelais. Jos mylimasis kartu su Leise padėjo įminti Gregorio mįsles. Daug ką išsprendė Eriko paliktas jai laiškelis. Ar spės Aivė iš įbrolio nagų išplėšti Filipą, ar Tristano per anksti nepasiglemš tamsa.