Šeštadienis, 2003-iųjų vasario penkioliktoji. Henris Perounas – patenkintas gyvenimu žmogus, pripažintas neurochirurgas, atsidavęs savo žmonos Rozalindos, laikraščio teisininkės vyras – gali tik didžiuotis dviem suaugusiais vaikais, kurių viena – daug žadanti poetė, kitas – talentingas bliuzo muzikantas. Kartą, prabudus prieš auštant, nenugalima jėga jį patraukė prie lango ir apėmė didelis nejaukumas. Henrio mintis užvaldė nerimas ir baimė, kad pasauliui, šiam miestui, laimingam jo šeimos gyvenimui gresia pavojus... Vėliau, kaip ir kiekvieną savaitgalį, Henris ruošiasi žaisti skvošą. Nedidelis autoįvykis suveda jį su Baksteriu, agresyviu vyruku, kuriam norisi paleisti kumščius į darbą. Įgudusi gydytojo akis pastebi, kad jaunuolio popieriai prasti. Baigiantis nuotykingai dienai, Henris, apsunkęs nuo gyvenimo džiaugsmų – muzikos, maisto gaminimo, meilės, sporto jaudulio ir įtempto savaitės darbo, – laukia susirenkant artimųjų.