Kinų autoriaus knyga. Smalsu. Ypač prisiminus šiuolaikinį Azijos kiną, kurio pasižiūrėti susirenka pilnos salės. Jau dvejus metus "Kino pavasario" Lietuvoje favoritu tapo korėjiečio Kim Ki-duko filmai, šiemet sužavėjo Wong Kar Way ("2046"), bei Changwei Gu ("Povas"). Atrodo, kad iš Azijos šiuo metu nemažai tikimasi, o ji Europos lūkesčius sugeba patenkinti. Tarsi Azijos menas gali kalbėti naujai, o gal švariai apie tokius dalykus, kurie čia jau seniai įsukti į purvo ir komercijos košę, pvz.: seksas, smurtas ir t. t.

Dai Sijie romanas šiuos lūkesčius patenkina. Pagrindinių veikėjų Luo ir Siuvėjėlės meilės istorija pirmapradžiu paprastumu primena Kim Ki-duko filmo "Pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir vėl pavasaris..." kadrus. Kuomet kalbama apie smurtą, pavydą, pažeminimą, nesidraskoma lyg muilo operose, nesileidžiama į skandalus, kurie šias prigimtines patirtis subanalintų, paverstų butaforija.

Kūrinio apimtis išties nedidelė (156 p.), tačiau užtenka vieno kito epizodo, kad taupiu žodžiu būtų sukurtas stiprus įspūdis. Romano tonas iš esmės paprastas, be patetikos. Nesileidžiama į peripetijas, pasakojama tik tai, kas svarbiausia.

Kartais gali pasirodyti, kad siužetas rutuliojasi pernelyg palankia pagrindiniams veikėjams linkme, tačiau tuomet sau primenu, kad tai nėra gyvenimo kronika. Tai romantikos kupinas pasakojimas apie tris jaunus žmones.