Mūsų sąmonė siekia pažinti supantį pasaulį. Tam reikia tikėti savimi. Kuo geriau norime suprasti, kas vyksta pasaulyje, ir tai valdyti, tuo daugiau žinių ir patyrimo turime turėti. Mūsų pasąmonė žino viską. Ten patenkame jausmų dėka. Iš esmės dėl tų jausmų, kurie veikia net tada, kai nutyla sąmonė ir kūnas. Žmogus pažįsta pasaulį dieną judėdamas, kurdamas, kaupdamas patirtį, o naktį sapnuodamas, kai nurimsta kūno ir sąmonės patirtis. Tada jis prisiliečia prie neišsemiamų visatos aruodų. Svarbiausias švyturys, vedantis žmogų gyvenimo keliu, yra meilė. Jei atsisakoma meilės sau, savo artimiesiems ir tėvams, siela miršta. Mylintis žmogus – įvairiapusis. Jis išsigelbės ir išgyvens bet kokioje situacijoje. Įpykęs, įžeidus būtinai susirgs depresija, kartu mažės išgyvenimo galimybė. Jei norite vystytis, nereikia ieškoti kaltųjų, tik suprasti, kad visos problemos kyla iš jūsų pačių. Visų problemų šaltinis – jūsų netobulumas, kuris yra meilės trūkumo rezultatas. Jei jums meilė išlieka pagrindinis tikslas, sieloje tampa lengviau, jei atsiranda šviesa ir džiaugsmas, jei norisi padaryti laimingus visus aplinkinius, jei jausdami skausmą ir pažeminimą jūs vis dėlto išsaugote meilę, vadinasi, einate teisinga kryptimi. Jei nustojate bijoti ateities ir kankinamai gailėtis praeities, vadinasi, einate teisinga kryptimi. Jei jums tapo lengviau atleisti, susitarti, jei kyla noras padėti kitiems nežeminant savęs – tai geras ženklas. Žmogus, išgelbėjęs savo gyvenimą, yra laimingas, bet kur kas didesnę laimę jaučia tas, kuris išgelbėjo savo tautą ir visą civilizaciją. Tam reikia įveikti pagundas ir išbandymus. Pirmiausia turi būti meilė, o visos kitos vertybės, įskaitant ir gyvenimą bei pačius švenčiausius jausmus, turi likti antroje vietoje. Kartais juos reikia prarasti, kad triumfuotų meilė. Ši kryptis, palaikoma vieno arba dešimčių žmonių, vėliau gali išgelbėti visą pasaulį. Viskas priklauso nuo kelio, kurį jūs pasirinksite, o tai padaryti padės ir ši knyga bei joje atskleidžiamos gyvenimo tiesos.