Tai vienas svarbiausių žymaus XVII a. anglų filosofo empiristo Johno Locke'o (1632-1704) veikalų, kuriame autorius, jo paties žodžiais tartiant, siekė "ištirti žmogiškojo pažinimo kilmę, tikrumą ir apimtį, taip pat tikėjimo, nuomonės ir pritarimo pagrndus bei laipsnius". Čia pateikiama sistemiška, argumentuota proto ir pažinimo filosofija, grindžiama empirizmo principais. Be fundamentalių pažinimo problemų, veikale taip pat aptariami kai kurie kalbos filosofijos, logikos, religijos filosofijos ir moralės filosofijos klausimai.