„Albert Camus: saulė ir ūksmė“ – originali, ne visiškai įprasta garsiojo prancūzų rašytojo, filosofo, Nobelio premijos laureato Albert'o Camus (Albero Kamiu, 1913–1960) intelektualinė biografija – ji nuo pat pradžių iki galo grindžiama maištaujančiojo egzistencialisto kūriniais. Trūksta tik romano „Pirmasis žmogus“ – jis liko nebaigtas ir pasirodė 1994 m., o knyga apie Camus buvo išleista 1987-aisiais.
Prancūzų rašytojas Roger Grenier (Rožė Grenjė, gim. 1919 m.) gerai pažinojo Camus: jie nuo 1944 m. iki 1947 m. kartu dirbo „Combat“ laikraštyje. Knygos autorius ne tik pasakoja Camus kūrybos istoriją, perteikia skaitytojų ir kritikų vertinimus, bet ir aprašo rašytojo, kaip žmogaus ir menininko, brendimo kelią. Knygos paantrašte „Saulė ir ūksmė“ autorius tarsi patvirtina, kad Camus kūrybą maitino ne vien jam priskiriamos absurdo ir maišto idėjos – rašytojas save laikė „saulės palikuoniu“, jo žodžiais tariant, „šviesos užlietas pasaulis išlieka pirmoji ir paskutinioji mūsų meilė“.