Lietuvių skaitytojui pateikiamuose Vermachto 24-osios tankų divizijos kareivio atsiminimuose sukrečiamai atsiskleidžia, ką per Antrąjį pasaulinį karą Rytų fronte patyrė vokiečių eiliniai ir puskarininkiai. Buvęs kulkosvaidininkas pasakoja, ką išgyveno kaudamasis prie Stalingrado ir Nikopolio placdarme, purvo klampyne traukdamasis per Ukrainą ir grumdamasis Rumunijoje, Lenkijoje bei Rytprūsiuose. Mūšiai vaizduojami labai autentiškai, perteikiant įtampą ir tragizmą. Karas prieš skaitytojo akis iškyla kaip žmogaus dvasią gniuždantis kančios ir mirties pasaulis, kuriame į galvą kaltus ideologinius ir propagandinius šūkius greitai nustelbia vienintelis siekis – išgyventi. Tačiau net ir tokiame pragariškame pasaulyje kartais sužybsi draugystės ir tikėjimo krislelių.