Dar­jos Don­co­vos ro­ma­nai tu­ri ne­ma­žai ge­ro de­tek­ty­vo bruo­žų - pai­nios kri­mi­na­li­nės is­to­ri­jos, kur iki pat ga­lo ne­aiš­ku, kas, ką ir kaip nu­žu­dė. Pa­grin­di­nė he­ro­jė - ener­gin­ga sek­lė Da­ša, ku­ri ne­mo­ka šau­dy­ti, pra­stai vai­ruo­ja au­to­mo­bi­lį ir var­gu ar ką iš­ma­no ap­ie de­duk­ci­nį mąs­ty­mą. Bet ji vi­sa­da ki­ša no­sį ten, kur jos nie­kas ne­pra­šo ir įsi­gud­ri­na su­pai­nio­ti kiek­vie­no nu­si­kal­ti­mo li­ni­jas tik­riau­siai tam, kad pa­bai­go­je jas at­pai­nio­tų… Pat­rauk­li int­ri­ga bei iro­niš­kas pa­sa­ko­ji­mo to­nas kaus­ty­te pri­kaus­to prie kny­gos.