Neįvardytoje valstybėje policinis režimas – tobulas žmogaus naikinimo mechanizmas. Jo ginklas – slaptosios policijos agentai ir jų nepalenkiama geležinė logika, besąlygiškai visus skirstanti į režimo šalininkus ir priešus. „Sporto“ kavinėje sulaikomas jaunuolis, kalbėjęs su priešiškos režimui organizacijos nariu. Neaišku, ar jaunuolis kaltas, ar ne, todėl jį norima priversti išsiduoti vežant automobiliu į sostinę, į apklausą Centrinėje būstinėje. Du suimtąjį lydintys agentai siekia jį palaužti tariamai draugišku elgesiu ir paskatinti bėgti: taip jis pripažins kaltę ir bus teisėtai sunaikintas. Tačiau per kelionę į sostinę geležinė slaptosios policijos logika ir matematiškai tiksliai apskaičiuotas planas žlunga įsivėlus nenumatytai klaidai – žmogiškajam veiksniui. Suimtasis ir vienas iš agentų norom nenorom išgyvena kelias nuoširdaus bendravimo akimirkas. Užtenka lašelio humaniškumo, kad tobulas planas ir žmogaus naikinimo mechanizmas sutriktų.