Tai pasakojimas apie du skirtingus XIX ir XIII amžių pasaulius. Visų pirma, tai jausminga istorija apie Vilniaus vienuolyno rūsčią kasdienybę ir vienuolyno auklėtinę, sukilimo dalyvio, patekusio į turkų nelaisvę, dukterį, jos lemtingą kelionę net iki Stambulo, tikintis išpirkti tėvą. Paslaptinguose Rytuose, vos nepatekusi į anglų lordo pinkles, Emilija galiausiai sutinka didžiąją savo meilę – kilmingą jauną turką. Ir vos tos meilės nepraranda... Vaizdžiai aprašomos ir Vilniaus grožybės – Arkikatedra, Aušros Vartai, ir Stambulo žavesys, net haremo kasdienybė, kuri labai skiriasi nuo to, kaip mes įsivaizduojame jį esant šiurpų moterų kalėjimą. Čia jis vaizduojamas tarsi moterų rojus, kur gyveni be rūpesčių, linksminiesi, šoki, priimi viešnias.