Grožinė literatūra, romanai

Popiežių valdovė
Gimtasis žodis , 2011 m.
637 psl.
Žanras: Grožinė literatūra, romanai
Būklė: Gera

963-ųjų Kalėdos. Romos Šventojo Angelo pilyje teisiama Marocija – viena galingiausių tų laikų moterų, Romos senatorė, garbaus amžiaus sulaukusi jaunojo popiežiaus Jono XII senelė. Imperatoriaus prokuratorius kaltina ją Šventosios Romos imperijos išdavimu.
Teismo procesas suteikia progą apžvelgti visą įspūdingą senatorės gyvenimo istoriją. Itin išsilavinusią ir guvaus proto šešiolikmetę gražuolę Marociją garbėtroška motina nusiunčia į keturiasdešimtmetį peržengusio popiežiaus rūmus ir... guolį. Tą dieną Marocija sau prisiekia tapti tokia galinga, kad pasaulio valdovai nedrįstų jos stumdyti kur panorėję. Taip prasideda šviesos ir šešėlių kupinas savarankiškas jos gyvenimas: nuo bejėgiškų ašarų suklupus prie altoriaus iki jaukaus buvimo su tėvišku ir mylinčiu popiežiumi, nuo itin šaltų sutiktuvių pirmojo teisėto vyro hercogo Alberiko dvare iki tapimo įtakinga hercogiene, nuo sensacingos ir aistringos santuokos su karaliumi Hugo, kuri padarė Marociją teisėta Amžinojo miesto valdove, tačiau pasibaigė smurtu ir nelaisve, iki susitikimo su Lando – didžiąja gyvenimo meile.
Devyniasdešimtmetė Marocija amžiams užmerkia akis vienuolyne, spėjusi pabuvoti popiežių meiluže, motina, senele, pergyvenusi tris sutuoktinius, keturis iš penkių savo vaikų, patyrusi daugybę asmeninių ir politinių pergalių, ištvėrusi aštuonerius nelaisvės metus. Ji – drąsi, rafinuota, aistringa, nuolat kovojanti ir įtakinga žaidėja. Jos dėka Roma tapo klestinčiu metropoliu.

Skaityti daugiau... Skaityti mažiau

Šios knygos šiuo metu neturime. Galite užsisakyti pranešimą el.paštu jei šią knygą vėl turėsime pardavime


chat Skaitytojų vertinimai (1)

Vidutinis įvertinimas: Labai patiko

Kviečiame vertinti bei komentuoti savo perskaitytas knygas ir susirasti skaitymo bendraminčius.

Šiuo metu įvertinimų nėra.
shopping_cart Krepšelis (0)

Pagauk prasmingą mintį

Žmogui patinka plaukti pasroviui, bet laimę jis pasiekia tik būdamas reiklus sau. Kai ką nors darome susikaupę, stengdamiesi panaudoti savo gebėjimus, ir kiekvieną kartą susidorojame su naujais iššūkiais, tik tada jaučiamės laimingi. Ši taisyklė galioja visiems, nesvarbu, kokia mūsų profesija ir gebėjimai. Mūsų laimė didesnė, jei mūsų pastangos duoda ką nors kitiems, tegul ir netiesiogiai, tegul ir nedaug.

L.Gounelle "Žmogus, kuris norėjo būti laimingas"

Skaitytojų vertinimai

Trumpas antrasis Bri Taner gyvenimas

Vidutinė

Idomu paskaityti apie tuos pacius ivykius kitu kampu.

2012 vasario 5

Čia priėjo Kindziulis

Patiko

Puikus seni anekdotai... Skatyk ir juokis :)

2012 rugsėjo 18

Spąstai

Labai patiko

Pirmiausiai pasakysiu, kad man ši knyg...mo lapą ir ... ne visada taip gaunasi.

2013 gegužės 28

Šešėlių šokis

Patiko

2019 gegužės 5