„Romanui „Krytis“ Camus kūryboje tenka ypatinga vieta. Ši knyga žymi lūžį. Camus ir toliau glumino skaitytojus, ypač jei turėsime mintyje, kad tuo metu rašytojo stilius pasiekė tobulumo viršūnę. Jis rašė kaip niekad gerai. Tačiau Camus nebesuprato sekusieji jo kelią nuo absurdo iki maišto ir radę jo kūryboje raminantį peną, susitaikymą su gyvenimu, saiko filosofiją.“ Roger Grenier „Albert Camus: saulė ir ūksmė“
„Žmogus, kalbantis „Krytyje“, atsiveria apgalvotai išpažinčiai. Pasitraukęs į Amsterdamą, kanalų ir šaltos šviesos miestą, šis buvęs advokatas žaidžia atsiskyrėlį ir pranašą ir įtartiname bare laukia pataikaujančių klausytojų. Jis – šių laikų žmogus, tai yra negali pakęsti, kai yra teisiamas. Taigi skubina savo paties procesą tik tam, kad geriau nuteistų kitus. Galiausiai veidrodį, kuriame regi pats save, jis ištiesia kitiems.
Kada tai išpažintis, kada kaltinimas? Ar kalbantysis šioje knygoje sprendžia savo ar savojo laiko bylą? Ar jis ypatingas atvejis, ar tiesiog šiandienos žmogus? Šiaip ar taip, šiame apgalvotame veidrodžių žaidime išryškėja tik viena tiesa: skausmas ir tai, kas po jo lieka.“ Albert Camus