"Neapšviestas kelio ruožas" dvelkia atvirumu, tuo giliu skausmu, kuris sunkiasi iš sielos gelmių. Lyg akys nuolat regėtų atvirą žaizdą. Net asmeninę savo gyvenimo išdavystės istoriją rašytoja pasakoja gana atvirai. Mylimasis ją paliko dėl vyro. Moterims visada sunkiausia susitaikyti su tuo, kai jų mylimųjų meilę pavergia vyrai. Tai ir pažeminimas, ir tuo pačiu, visų ribų iškraipymas. Kažkas, ką sunku paaiškinti. Ir visai nesvarbu, tai tikra ar išgalvota. Knyga padeda pažvelgti į save ir paklausti savęs - ar aš visada įvertinu laisvę?