„Žavūs nevykėliai“, vienas iš žinomiausių eksperimentinių septintojo dešimtmečio romanų, yra pats nenuosaikiausias ir drąsiausias Leonardo Coheno darbas. Romano centre – nelaimingi meilės trikampio nariai, siejami seksualinių apsėdimų bei žavėjimosi Katerina Tekakvita, mitine XVII amžiaus mohaukų šventąja. Romano pasakotojas – gedintis ir bevardis baigiančios išnykti indėnų A– genties žinovas; jo žmona Edita – viena iš paskutiniųjų genties narių; trečiasis pagrindinis veikėjas – jų maniakiškas ir valdingas bičiulis F. Vietomis vulgari, rapsodiška ir pagiežingai sąmojinga knyga tyrinėja kiekvieno veikėjo versiją apie savęs praradimą, kuriame vidinio geidulingumo neįmanoma atskirti nuo šventumo. Juokingas, šiurpus ir didžiai jaudinantis romanas „Žavūs nevykėliai“ yra klasikinė erotinė tragedija, deginanti prozos stiliumi ir stulbinanti rizikinga tikėjimo ir seksualumo jungtimi.