Keturiolikmetė Siuzė išprievartaujama ir žiauriai nužudoma, niekas negali surasti jos kūno. Niekas, išskyrus pačią nužudytąją, nežino ir kas tai padarė. Kas dar baisesnio gali ištikti šeimą? Rodos, pažįstamas detektyvo siužetas tėra tik šio romano karkasas - ,,uždanga", kurią pakėlus, niekaip negali jos nuleisti... Mirtis nėra pabaiga, tai - durys, pro kurias išeinama į kitą pasaulį. Nežinia, ar geresnį?.. Mažoji Siuzė nemiršta, ji jungia, kaip kaulai organizmą į kūną, likusius šeimos narius vieną su kitu. Vaiko akimis žvelgiama į gyvenimą, todėl jis kupinas tyros šviesos ir vilties, kurios suaugusieji nesugeba įsileisti. Tai šviesus ir jaudinantis kūrinys apie atmintį, meilę, naikinantį skausmą, džiaugsmą, rojų ir viltį.