Senatvėje prioritetai pasikeičia, poreikiai susitraukia iki esminių, kažkada buvę natūralūs veiksmai tampa sunkiais darbais, todėl nenuostabu, kad krėslas prie išvietės tampa aukščiausiu egzistencijos tikslu.

Lorenzo Licalzi (g. 1956 m. Genujoje) – italų rašytojas, psichologas, už pirmą romaną Io no apdovanotas Maria Rusconi premija. Ketvirtasis jo romanas „Ko tu iš manęs tikiesi?“ – liūdna ir juokinga istorija apie gyvenimą, kuris, daugelio manymu, jau pasibaigęs. Apie gyvenimą senelių namuose ir netikėtą brandžią meilę dviejų senų žmonių, kurie, priversti gyventi senelių namuose, laukia savo dienų pabaigos.
Ilgos ir vienodos profesoriaus Tomazo Pereco dienos slenka tarp senatvinės silpnaprotystės, visokiausių ligų kamuojamų „kolegų“ senelių ir savanorių pagalbininkų, tenorinčių apvalyti savo sąžinę, veidmainystės. Nugyventų gyvenimų istorijos persipina su praeities atsiminimais, palikusiais neišdildomą pėdsaką surūgėlio ir atskalūno Pereco gyvenime: kadaise puikus mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas, dabar, ištiktas insulto, priverstas leisti dienas invalido vežimėlyje. Tačiau susitikimas su buvusia balerina, septyniasdešimtmete Elena, pakeičia jo gyvenimą. Šviesus, liūdnas, tačiau kandaus sarkazmo „pipirais“ pabarstytas romanas pasakoja apie jausmus, kurie nepavaldūs amžiui. Apie ironiją ir humoro jausmą, kurie žmoguje miršta paskutiniai. Apie norą gyventi net tuomet, kai, atrodytų, tam nebėra nė kruopelytės jėgų.