Dvi amerikiečių jaunuolių porelės, – Džefas, Emė, Erikas ir Steisė, – ką tik baigusios koledžą, maloniai atostogauja viename Meksikos pajūrio kurorte prieš toliau pratęsiadami mokslus universitete. Ten susipažįsta ir susidraugauja su vokiečiu turistu Matiju ir trimis graikais. Matijas įkalbina juos prisidėti prie dingusio savo jaunesniojo brolio Henricho paieškų. Jį paskutinį kartą amtė, kai sekdamas paskui merginą, su kuria ką tik susipažino, išvyko į archeologų stovyklavietę, kur tyrinėjami majų kasyklos griuvėsiai. Visas ketvertas kartu su vokiečiu ir vienu iš graikų leidžiasi krašto gilumon pagal Henricho pabraižytą ir paliktą žemėlapį. Ketvertas netrukus pasigaili savo impulsyvaus sprendimo, kai pasiklysta džiunglėse, nepasirengę užduočiai ir bauginami grėsmingų ženklų. Įtampa auga, iškalbingų smulkmenų vis daugėja, kol mirtina grėsmė pareikalauja duoklės. Supami kenksmingo, klastingo ir agresyvaus vijoklinio augalo ir laikomi įkaitais ginkluotų, priešiškai nusiteikusių majų, jie kovoja dėl savo išlikimo, o likę gyvi vis agresyviau kimba vienas kitam į gerklę.