Antrojoje savo „atogrąžoje" Henry Milleris prisiminimais grįžta iš Paryžiaus atgal į Niujorką... Jaunas nepripažintas rašytojas iš Bruklino dirba „Kosmodemoniškoje telegrafo kompanijoje" - samdo ir atleidžia už grašius sutinkančius dirbti telegrafo pasiuntinukus - abiejų lyčių nevykėlius, ekscentrikus ir nimfomanes.

„Ožiaragio atogrąža" - tingaus fauno ir gyvenimo garbintojo brandos ritualas, iniciacija, kurią turi patirti kiekvienas, norintis save kūrybiškai realizuoti žmogus. Tai pranašiška knyga, įspėjanti apie vitališkam gyvenimui vis labiau grasinančią sterilizuotą ir brutalią civilizaciją.

Ši seksualiai atvira knyga tik pasirodžiusi sukrėtė Europos literatūrinį avangardą ir sulaukė Elioto, Poundo, Becketto ir Durrello įvertinimo, tačiau už Prancūzijos ribų buvo beveik visuotinai uždrausta. Tik septintame dešimtmetyje Milleris sulaukė pripažinimo ir kontrkultūros pasaulyje buvo pradėtas vadinti laisvės ir seksualinės revoliucijos pranašu.