„Ankstyvo rudens vakarą atsistoji palaukėj ir pažvelgi į saulės spindulių apšviestą pakalnę. Čia pajunti, koks nuostabus vakaras sveikina Tave, apgaubdamas savo ramybe ir dovanodamas Tau akimirką kartu su nuostabiu gamtos kūriniu - žirgu. Toks puikus ir tobulas jo kūnas žavingu judesiu artėja link Tavęs. Stebėdamas jo grožį išsivaduoji iš Tave varžančių kasdienybės pančių ir pajunti, kokia laisva ir nepriklausoma būtybė žvelgia į Tave protingomis, didelėmis akimis. Trumpam sustoja laikas, priversdamas užsimiršti, ir Tu lieki vienas, priešaky matydamas neapsakomą grožį, tokį natūralų, paprastą, bet kartu ir didingai taurų. Žvelgi tylėdamas, kupinas palaimos, bet pamažu junti, kad žirgas tolsta nuo Tavęs, palikdamas Tau savo žavesį ir laisvės pojūčio akimirką“.