Turbūt nėra kitos lietuvių moters, kuri būtų taip plačiai žinoma pasauly iš įvairiomis kalbomis išleistų knygų, enciklopedijų bei vadovėlių, kaip Ona Šimaitė. Kukli pedagogė, publicistė, bibliotekininkė, II-ojo pasaulinio karo metais dirbusi Vilniaus universiteto bibliotekoje, tapo garsiausia Vilniaus geto žydų gelbėtoja. Jai vienai pirmųjų iš Lietuvos piliečių buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, o Jeruzalėje Teisuolių alėjoje auga jos vardo medis.
Kanados lietuvė, literatūrologė, rašytoja Julija Šukys praskleidžia laiškuose bei dienoraščiuose užrašytą šios moters gyvenimą. Kaip tikra žodžių iždininkė O. Šimaitė kruopščiai rinko ir saugojo užrašytus savo gyvenimo liudijimus, tarp kurių gausybė laiškų, dienoraščių, straipsnių, spaudos iškarpų. Stengdamasi suprasti tylios, bet labai svarbios mūsų istorijai asmenybės gyvenimą autorė pateikia ir netiesioginį savo autoportretą, ir kartu pasakojimą apie vieną nuostabų gyvenimą, leidusį išlikti daugeliui kitų gyvenimų.
Tvirtai žinokite ir giliai jauskite, kad kiekvieną gyvenimo dieną turite skirti kitų gėriui, darydami viską, ką galite. Darydami, bet ne plepėdami.
Iš Onos Šimaitės dienoraščio