Likus devyniems metams iki JAV senato kompanijos, kuri Baraką Obamą (Barack Obama) pavertė vienu įtakingiausių balsų Amerikos politikoje, jis išleido šiuos jautrius, paveikius, tačiau sentimentalumu nepersmelktus memuarus „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija". Knyga iš karto tapo „New York Times" bestseleriu.

„Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija" pasakoja istoriją apie Barako Obamos siekį suprasti aplinkybes, kurios formavo afrikiečio tėvo ir baltosios amerikietės sūnų. Knygoje pasakojama apie Barako vaikystę Havajuose ir Indonezijoje, jo darbą Čikagos bendruomenėje ir kelionę į susitikimą su tėvo šeima Kenijoje. Tapatybės paieška nukelia autorių iš Amerikos širdies į senelės protėvių namus mažame Afrikos kaime Alego.

Barakas Obama pradeda istoriją Niujorke, nuo tada, kai išgirdo, kad jo tėvas, kurį labiau pažinojo, kaip legendinį nei realų žmogų, žuvo automobilio avarijoje. Liūdnos naujienos sužadina prisiminimų grandinę. Autorius atkuria neįprastą savo šeimos istoriją. Jo mamos šeima persikraustė iš mažo Kanzaso miesto į Havajų salas. Vėliau tarp motinos ir perspektyvaus jauno Kenijos studento užsimezgė meilė. Kaip Barakui buvo vos dveji metai, jo tėvas paliko Havajus.

Į priekį stumiamas noro suprasti tiek jį, kaip asmenybę suformavusias jėgas, tiek tėvo paveldą, Barakas Obama persikėlė Čikagą dirbti vietinėje bendruomenėje. Politinių ir rasinių konfliktų fone jis siekė atsikratyti didėjančio vidinio nerimo dėl savo tapatybės. Autoriaus istorija tampa istorija tų žmonių, su kuriais jis dirbo, nes veikla išmokė Baraką įvertinti bendruomenės naudą, suprasti senų žaizdų gydymo bei tikėjimo būtinybę.

Barakas Obama knygoje „Mano tėvo svajonės: mano šeimos istorija" pasakoja apie savo kelionę į Keniją. Čia jis pagaliau susitiko giminaičius iš Afrikos bei daugiau sužinojo apie savo tėvo gyvenimą. Keliaudamas per šalį, kurioje vyrauja žiaurus skurdas ir genčių konfliktai, jis pamatė, kad žmones palaiko ištvermė ir vilties dvasia. Barakas atrado, kad yra neišvengiamai susijęs su broliais bei seserimis, gyvenančiais už vandenyno ir galiausiai galėjo susitaikyti su savo tėvo moraliniu paveldu.