Knygoje "Patogus melas" - įžvalgiai ir jautriai apie santuoką, gebėjimą atleisti, šeimą ir tikrąją motinystės prasmę. Trys motinos, du tėvai, viena mergaitė.

Prieš penkerius metus Tija beviltiškai pamilo vyrą, kurio jai nelemta turėti. Vedusį dviejų vaikų tėvą. Neitanas buvo nepasiekiamas. Tijai pastojus, jis dingo, o ji atidavė kūdikį įvaikinti. Dabar Tija bando susisiekti su dukterimi ir buvusiu mylimuoju.
Prieš penkerius metus Karolina, darbui atsidavusi patologė, stengdamasi įtikti savo vyrui, įsivaikino kūdikį. Tačiau jos būgštavimai pasitvirtina – ramybės neduoda klausimas, ar ji gimusi būti žmona bei motina.
Prieš penkerius metus Žiuljetė manė, kad jos gyvenimas tobulas: tvirta santuoka, du puikūs sūnūs ir klestintis verslas. Tada ji sužinojo apie vyro neištikimybę. Neitanui pasižadėjus niekad daugiau jos neišduoti, ji juo patikėjo. Tačiau tai buvo dar tada, kai ji nieko nežinojo apie kūdikį.
Kai Žiuljetei į rankas patenka Neitanui adresuotas Tijos laiškas su vaiko, labai panašaus į jos vyrą, nuotraukomis, jos pasaulis ir vėl sugriūva. Kaip galėjo Neitanas išsižadėti dukters? Ką dar jis slepia? Geisdama žūtbūt sužinoti tiesą, Žiuljetė leidžiasi ieškoti mergaitės. Neilgai trukus, trijų moterų ir Neitano keliai susikerta. Niekas negali numanyti, kuo visa tai baigsis.

Knygoje „Patogus melas“ kalbama apie neištikimybės pasekmes, apie tai, kaip keblu suderinti motinystę, santuoką bei darbą, ir apie sunkias mintis, slapta kankinančias daugelį mūsų.