Memuarai, biografijos, raštai

Ramybės nerimas
Tyto alba , 2010 m.
292 psl.
Žanras: Memuarai, biografijos, raštai
Būklė: Gera

"Ramybės nerimas“ – šeštoji aktorės Doloresos Kazragytės autobiografinių esė knyga. Apie laukiančius Anapus ir esančius šalia, apie gyvenimą teatre ir teatrą gyvenime, apie Dievą, meilę, mirtį – be patoso, nemoralizuojant, su šviesia išmintimi, leidžiančia pro mažą kaimo trobos langelį pamatyti visą pasaulį.
***
Nesu rašytoja (tūkstantį kartų sakiau), rašau, ką pasiūlo gyvenimas, ką mato akys, kas sujaudina sielą. Apskritai tai joks rašymas (nors lapas ir rašiklis prieš akis), gal tik išsikalbėjimas? Išsikalbu, nes kažkas liepia, jokios kitos priežasties nežinau.
***
Kelionės ženklai. Aš jais tikiu. Kartais jie aiškūs, kartais vos juntami, kai ateina pabaiga – jie išryškėja, tampa apčiuopiami. Tai užgniaužia kvapą – nes jie kalba apie Anapusinį gyvenimą, žmogaus Dvasios amžinybę, jie (daugelis to nepastebi) aiškiai kalba apie tai, kad Mirtis – tik nesuvokiamos durys į kitą pasaulį.
***
...Ypač svarbus buvo katinas Kieša. Asmenybė. Aistringas. Gražus. Pasipūtęs. Savarankiškas. „Kieša, bjaurybe, vėl pas „mergas“ buvai? Marš į orkaitę“, – subardavo, nutaisiusi rūsčią miną, Staselė. Ir Kieša lenda „atgailauti“ į orkaitę (vasarą krosnies nekūrendavo), o aš krizenu – tas vardas Kieša man primena, jog taip šeimoje vadindavo garsųjį rusų aktorių Inokentijų Smoktunovskį.
***
...Ėjau atgal net priblokšta: kodėl man viskas taip gerai, o kitiems taip blogai? Už ką? Po to apėmė džiaugsmas, nulėkiau į mažytę Prisikėlimo bažnytėlę, plumptelėjau prieš altorių ir ėmiau juoktis, kalbėti, dėkoti, apsidairiusi, ar nieko nėra, pakilau ir pasisukau valso žingsniu. Koks kvailas, įnirtingas noras gyventi!

Skaityti daugiau... Skaityti mažiau

Šios knygos šiuo metu neturime. Galite užsisakyti pranešimą el.paštu jei šią knygą vėl turėsime pardavime


chat Skaitytojų vertinimai (0)

Kviečiame vertinti bei komentuoti savo perskaitytas knygas ir susirasti skaitymo bendraminčius.

Šiuo metu įvertinimų nėra.
shopping_cart Krepšelis (0)

Pagauk prasmingą mintį

Juk pasijusti įžeistam kartais gali būti ir malonu, ar ne tiesa? Ir juk žino žmogus, kad niekas jo neįžeidė, kad jis pats įžeidimą sugalvojo ir primelavo dėl gražumo, pats perdėjo, kad dailingiau atrodytų, prie žodžio prikibo ir iš adatos vežimą priskaldė, - pats žino tai ir vis dėlto pirmas įsižeidžia, taip įsižeidžia, jog net malonumą, didelį pasitenkinimą jaučia, o šitaip ir neapykantą išsiugdo...

F.Dostojevskis "Broliai Karamazovai"

Skaitytojų vertinimai

Vikontas de Braželonas I-V

Labai patiko

Nors serija apie muskietininkus priski...manus lig buciau grizes i vaikyste....

2013 lapkričio 25

Puolęs angelas

Labai patiko

Perskaičiau šia knygą, ji labai įdomi,..., graži jaunų žmonių meilės istorija:)

2012 balandžio 17

Sniego senis

Labai patiko

2013 gruodžio 23

Sėkmės mokytojai

Patiko

2012 gegužės 27

Altorių šešėly

Labai patiko

2013 birželio 22