Tomas Šerbernas gauna švyturio prižiūrėtojo darbą ir su jaunute žmona Izabele apsigyvena vienoje iš Australijos salelių. Vienintelis jųdviejų ryšys su krantu ir kitais žmonėmis - keturis kartus per metus atplaukiantis krovininis laivas. Tomo ir Izabelės gyvenimas saloje teka ramiai, laimę temdo vienintelis dalykas - juodviem niekaip nepavyksta susilaukti kūdikio. Ir tada, kai Izabelė beveik praranda viltį, vieną rytą išgirsta... kūdikio verksmą: paaiškėja, kad vandenynas atplukdė valtį, kurioje juodu aptinka negyvą vyriškį ir gyvą trijų mėnesių vaikelį... Izabelei su Tomu teks priimti nelengvą sprendimą: paklusti protui bei įstatymui ir bandyti surasti mirusio vyro ir kūdikio artimuosius ar klausyti širdies ir mergytę pasilikti sau. Jie apsisprendžia. Bet nė nenumano, kaip labai šis sprendimas pakeis jų pačių, mergytės ir jos artimųjų likimą... „M. L. Stedman - be jokių abejonių, puiki pasakotoja. Ji mane nukėlė į nuošalią Australijos salą, prieš kelis dešimtmečius, kur švyturio prižiūrėtojas ir jo žmona priima sprendimą, kuris pakeičia daugelio žmonių, taip pat ir jų pačių gyvenimą. Tai pasakojimas apie tai, kaip, būdamas teisingas vienam, kažką atimi iš kito. Ir apsispręsti beveik neįmanoma, nes laimės verti visi knygos veikėjai ir palaikyti norisi visus vienodai.