„Rusijos dienoraštis" - paskutinė žurnalistės, už savo veiklą sumokėjusios gyvybe, knyga. Tai demokratijos mirties, korupcijos įsigalėjimo, valdžios nebaudžiamumo ir „mažų" žmonių tragedijų Rusijoje metraštis. Padėtį savo tėvynėje autorė aprašo atvirai, nė nesistengdama išlikti politiškai korektiška - skaudžių priekaištų sulaukia ne tik aukščiausią ciniškumo ribą pasiekę šiandieniniai Rusijos galingieji, bet ir mieguisti, į vidines intrigas nugrimzdę demokratai. Ana Politkovskaja nebesulaukė šios knygos, ji buvo išleista angliškai 2007 m., jau po autorės mirties. „Rusijos dienoraštis" ironišku tonu, netgi su juodo humoro intonacijomis negailestingai kalba apie iki šiol Rusijoje tebevykstančią dramą.

Ana Politkovskaja (1958-2006) gimė Niujorke, ukrainiečių diplomatų, dirbusių Jungtinių Tautų atstovybėje, šeimoje. Ji baigė žurnalistikos studijas Maskvos universitete, vėliau dirbo laikraščiuose Izvestija, Obščiaja gazeta ir Novaja gazeta. Ana Politkovskaja tyrė žmogaus teisių pažeidimus bei kankinimus Čečėnijoje, kaupė informaciją apie neteisėtus Rusijos kareivių ir karinės žvalgybos veiksmus, padėdavo žuvusių karių motinoms teismuose. Per įkaitų dramą Maskvos teatre „Nord Ost" 2002 m. vedė derybas su čečėnų kovotojais. Kaltino Putiną ciniška ir melaginga politika, sovietinio stiliaus diktatūra. Aną Politkovskają bandyta nunuodyti 2004 m. skrydžio iš Rostovo prie Dono į Breslaną metu.

Ana Politkovskaja buvo ir išliks pilietinės drąsos bei žurnalisto sąžiningumo etalonas. Ji laikė save šių laikų disidente. Ana teigė rašanti tam, kad žmonės išgirstų tikrąją, o ne daugumos Rusijos televizijos kanalų ir laikraščių skelbiamą Kremliui palankią „tiesą". „Žurnalisto pareiga - rašyti apie tai, ką jis mato tikrovėje", teigė Ana Politkovskaja. Ji nenustojo rašyti apie tai, ką matė, todėl 2006 m. spalio 17 d. buvo nužudyta dviem šūviais į galvą namo, kuriame gyveno Maskvoje, lifte.