Kalendorinės dainos sudaro labia negausią, tačiau savitą lietuvių dainuojamosios tautosakos dalį.
Kalendorinių dainų tekstuose tarsi į vientisą audinį susipynė tikroviški, buitinio gyvenimo vaizdai ir fantastiniai įvaizdžiai. Juose simbolių ir metaforų kalba buvo užšifruota bene svarbiausia idėja - deklaruoti gyvybę, augimą, vaisingumą.
Svarbiosios metinės šventės, sutampančios su natūraliais gamtos kaitos ciklais, viena po kitos vis išjudindavo įprastą žemdirbio gyvenimo ritmą, kaskart sutelkdamos jo dėmesį į tuos pačius svarbiausius būties dalykus - santykį su žeme, gamta, protėviais, primindamos pareigą rūpintis žmonių giminės pratęsimu. Štai todėl visame liaudies kalendoriuje randame pasikartojančius papročių ir apeigų elementus, juose įžvelgiame tapačią ar artimą prasmę. Tad ir ši knyga, pateikdama nors ir nedidelį pluoštą kalendorinių dainų tautosakos, vis tiek leidžia pažinti apeiginės žodinės kūrybos savitumą ir gelmę.
Kompaktinėje plokštelėje galima pasiklausyti 46 autentiškų garso įrašų.