Romanas „Nematomas kalnas"  pasakoja apie sugebėjimą išlikti pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis ir apie ypatingą, amžiną ir be galo stiprų motinos ir dukters ryšį.

Pačią pirmąją 1900-ųjų metų dieną atokiame Urugvajaus miestelyje įvyksta stebuklas - paslaptingomis aplinkybėmis prapuolusi mažoji Pacharita randama aukščiausiame apylinkių medyje. Šis vietiniams neįmenamas, pranašiškas ženklas įgauna gilią prasmę trijų kartų drąsių ir atkaklių moterų likimams.

Pacharita sukuria šeimą su jaunu italų imigrantu, kuris iš šeimos paveldi ne tik gabumus statyti gondolas, bet ir nelemtą savybę. Jų gražuolei dukrai Evai tenka patirti žeminančią išdavystę, ir jos gyvenimas pasuka netikėta kryptimi. Salomėja, bebaimė Evos duktė, nepaiso jokių pavojų nei sau, nei artimiesiems ir stoja į atkaklią kovą su režimu, pražudžiusiu jos jaunystę.