Knygą sudaro 1991-2002 metais rašyti straipsniai. Juose pristatoma XX amžiaus lietuvių poezija literatūros tradicijos ir literatūros raidos požiūriu. Dėmesys skiriamas keliems laikotarpiams: IV dešimtmečio neoromantikų kūrybai (Jonas Aistis, Salomėja Nėris, Bernardas Brazdžionis, Antanas Miškinis); katastrofų laiko poetams (Bronius Krivickas, Vytautas Mačernis, Alfonsas Nyka-Niliūnas), sovietinio laikotarpio pabaigoje subrendusiai jaunųjų poetų kartai (Antanas A. Jonynas, Gintaras Patackas, Donaldas Kajokas, Aidas Marčėnas, Vladas Baziūnas ir kt.). Susitelkiama ties pasaulėvokos ir epochos sąsaja, poetikos kaita, modernėjimo žingsniais. Straipsniai dviejų modelių: apžvalginiai ir analitiniai. Pastaruosiuose gilinamasi į konkretaus autoriaus meninį pasaulį. Laikomasi pagrindinių kultūrinio istorinio metodo bei imanentinės kūrinio analizės principų, taikoma hermeneutinė skaitymo perspektyva.