„Užnuodyti žodžiai“ – detektyvinė istorija nenumaldomai tiksint laikui. Jos veikėjai – trys žmonės, artimi Barbarai Molinai, mįslingai dingusiai, kai jai buvo penkiolika metų. Naujai aptikti pėdsakai galiausiai praskleis ketverius metus neįmintos paslapties šydą. Kartais tiesa slypi tamsoje ir įžvelgti ją galima tik atvėrus langą.

„Aš belangiame penkiolikos kvadratinių metrų rūsyje, akliname ir išmuštame garsą sugeriančia kamščiamedžio žieve, ten, kur nuolatos būna penkiolikos laipsnių temperatūra. Galbūt čia būtų idealu laikyti vyną, bet dabar jis virto mano kapu. Šalia nėra kaimynų. Aš dingau be liudininkų, be pėdsakų. Prasmegau skradžiai žemę ir niekas nežino, kad esu gyva.“

Devyniolikmetė Barbara dingo prieš ketverius metus. Ji pagrobta, tačiau nepraranda vilties ištrūkti į laisvę ir vėl pamatyti saulę. Kelis kartus bandė pasprukti, pačiupti raktus, išsikasti urvą – tačiau nesėkmingai. Barbara kartais sudvejoja, ar ištrūkusi tikrai galėtų gyventi taip kaip anksčiau.

O gal iš tikrųjų buvusiame pasaulyje ji niekam nebereikalinga? Gal jis iš tiesų ją myli, ir jeigu ji nebesipriešintų, galbūt net galėtų pažvelgti į saulėlydį ir įkvėpti tyro oro...