Naujoji autoriaus knyga Angelų pasakos šiek tiek skiriasi nuo ankstesniųjų — joje kontraversiškai pateikiama angelų vaizdavimo ir suvokimo religiniame bei pasaulietiniame mene samplaika, nevengiant ir asmeniško bravūriško kontakto su šia „Marijos žemei“ neblogai pažįstama dangiška specifika, apie kurią, beje, originalioje literatūroje vaikams rašyta labai mažai. O juk mistinė, nematomoji pasaulio pusė nuo neatmenamų laikų visose pasaulio kultūrose buvo vienas įdomiausių momentų — užtektų prisiminti M. K. Čiurlionio, O. Milašiaus pranašiškas vizijas, be kurių ne tik lietuvių kultūra, bet ir nūdienis mūsų mentalitetas būtų gerokai skurdesni...

Du Angelų pasakų pagrindiniai herojai — arkangelai Mykolas ir Gabrielius sėdi

ant debesų ir kuria pasakas, kurios paskui įsikūnija žemėje. Kartais, beje, angelai ir patys jose dalyvauja.

Jie norėtų kurti vien tik geras pasakas, bet tai padaryti jiems trukdo nupuolusysis angelas Liucipieris, kuris sėdi piktas pelkėje ir kuria piktas pasakas. Literatūrinė šių dviejų pasakų žanrų kova ir yra dramaturginis knygelės variklis.

Be to, angelai turi stebuklingų dangiškų galių ir gali nukeliauti į bet kokį pasaulio laiką. Jaunasis skaitytojas kartu su jais galės pabuvoti ir pasaulio pradžioj, kai Dievas tvėrė dangų ir žemę; ir pamatyti obuoliaujančius Adomą ir Ievą; ir parymoti prie tik ką gimusio kūdikėlio Kristaus... Angelai mato iš dangaus ir Lietuvos istoriją — pokarį, Sovietų okupaciją, nūdieną...

Visa tai parašyta žaismingu, nuotaikingu, anekdotišku stiliumi, tad Angelų pasakos gali sudominti ne tik jaunąjį skaitytoją, bet ir tėvelius, studentiją, mokytojus...