Šarlotė Brontė (Charlotte Bronte, 1816–1855) – anglų rašytoja, ne mažiau žinomų rašytojų Emilės Brontės (Emily Bronte) ir Anės Brontės (Anne Bronte) sesuo. Pirmąjį eilėraščių rinkinį išleido kartu su seserimis, vėliau savarankiškai parašė keletą romanų („Šerlė“, „Vijetė“, „Džeinė Eir“ ir kt.). Rašytoja garsėjo nepaprasta vaizduotės jėga ir tuo, ką didysis vokiečių poetas J. V. Gėtė vadino genijaus paslaptimi – gebėjimu akimirksniu pajausti ir perprasti žmones, jų elgesio ir mąstysenos ypatumus.

„Džeinė Eir“ – autobiografiškiausia Šarlotės Brontės knyga. Tai ir viena gražiausių meilės istorijų anglų literatūroje. Tačiau jos negalima pavadinti banalia meilės istorija su laiminga pabaiga...

Visų niekinama ir žeminama našlaitė Džeinė auga giminaičių namuose o vėliau – prastos reputacijos našlaičių prieglaudoje. Paaugusi pradeda dirbti egocentriško misterio Ročesterio dukrelės aukle. Neišvaizdi, tačiau inteligentiška moteris sužavi Ročesterį. Įsiplieskia meilė. Bet ar Ročesterio pečius slegianti paslaptis nesunaikins jųdviejų jausmo?

Džeinės Eir istorija, parašyta 1847 m., įdomi ir šiandien: prieš keletą metų romanas buvo įtrauktas į populiariausių visų laikų Didžiosios Britanijos knygų dvidešimtuką. Romanas daug kartų ekranizuotas.