Po mįslingu apsakymų knygos pavadinimu slypi neįtikėtinai brandus filosofinis jauno žmogaus požiūris į toli gražu netobulus mūsų, vyresniųjų ir vyriausiųjų kuriamus santykius ir puoselėjamus įpročius. Giliai ir jautriai išgyvenamas konfliktas tarp savo įsivaizduojamo idealaus pasaulio ir to, kuris tykoja vulgariu skepticizmu suteršti šviesą, meilę ir tikėjimą.

Žmogų, tiek nuodėmingą, tiek ir dorą, nuolat seka tyros ir nustebusios akys, pro kurias nepraslysta nė menkiausia smulkmena - ir nederėtų to pamiršti.

Gyvenimas - tai ta gatvė, kurioje iš tavęs garsiai žvengia, ir tas baras nepadoriu pavadinimu, į kurį įėjęs išties neatsipalaiduosi. Ir visai nesvarbu, kad tu guli ant asfalto, kad šviesos blizgina į tavo akis, o už nugaros kažkas pasityčiojamai rėkia. Ne. Svarbiausia kitkas - tu privalai atsistoti.

Ir pakelti kitą.