Yra istorijų, kurios privalo būti išgirstos...

Jodi Picoult niekada nebijojo aštrių temų ir sudėtingų moralinių klausimų. Šįkart jos knygoje - keturių žmonių likimai, Amerika, Vokietija ir Lenkija, ir įvykiai, kurie sujungs mūsų dienas ir per Antrąjį pasaulinį karą žydų tautai tekusius išbandymus. Ar nepriekaištingai gyvendamas žmogus gali atpirkti kadaise padarytą siaubingą nusikaltimą? Ar įmanoma nubrėžti griežtą ribą tarp gėrio ir blogio, teisingumo ir keršto, tikro atleidimo ir gailesčio? Ir kaip atleisti už tai, už ką neatleidžiama?

Jaunutė Seidžė Zinger ir miestelyje visų labai gerbiamas devyniasdešimtmetis Džozefas Vėberis turi kai ką bendra - nuo visų slepiamus skaudžius prisiminimus. Todėl atsitiktinai susipažinę juodu greitai pasijunta artimi ir susibičiuliauja. Tačiau vieną dieną netikėta vyro išpažintis atveria siaubingą paslaptį - tokią tamsią, kad ji gali sužlugdyti nepriekaištingą Džozefo reputaciją, o paslauga, kurios senukas paprašo Seidžės, verčia šią priimti beveik neįmanomą sprendimą. Bandydama apsispręsti, mergina turės labai atvirai pažvelgti ne tik į Džozefo ir savo gyvenimą, bet ir prisiliesti prie žydiškų savo šaknų ir itin skausmingo istorijos tarpsnio.

Ilgai svarsčiau, ar įmanoma atpirkti kokį nors labai baisų savo poelgį, jeigu paskui visą  gyvenimą nugyvensi kone šventai? Ir atvirkščiai - ar kokios nors aplinkybės gali žmogų, turintį labai tvirtas moralines nuostatas, priversti padaryti ką nors siaubinga - pavyzdžiui, įvykdyti žmogžudystę? <...> Labai norėčiau pasakyti, kad tikrai nevogsiu ir tikrai nežudysiu, kad ir kas nutiktų... bet, kol nesu patekusi į beviltišką padėtį, nežinau, kaip pasielgčiau iš tikrųjų...

Jodi Picoult