Viją visi laiko narkoleptike, bet iš tikrųjų, ištikus priepuoliui, ji neužmiega. Nualpusi ji įslysta į kieno nors kito sąmonę ir regi pasaulį kito žmogaus akimis. Ji buvo įslydusi į seserį, kai ši nusirašinėjo per matematikos kontrolinį, įslydusi į mokytoją sužinojo, kad jis slapčia gurkšnoja prieš pamoką. Per mokyklos šokius įslydusi į savo neva draugę, perprato, kokia toji yra iš tikrųjų. Bet visa tai toli gražu negalėjo parengti Vijos tam, kas nutiko vieną spalio naktį, kai ji įslydo į sąmonę nežinia kieno, bet su peiliu rankoje stovinčio šalia sesers draugės Sofi kūno.

Sofi nebėra, o Vija nori pasidalyti baugiąja paslaptimi, bet argi ja kas nors patikėtų? Visa tai skamba taip beprotiškai, kad atsiverti ji nedrįsta net savo geriausiam draugui Rolinsui, tad ką ir kalbėti apie policiją. Net jeigu ir patikėtų paslaptį Rolinsui, šis pastaruoju metu lyg ir atitolęs, juolab kad Vija vis daugiau laiko praleidžia su Zeinu.