Keista: nors dirbo Tarptautinėje kovos su antgamtinėmis būtybėmis agentūroje, Evė visuomet laikė save paprastu žmogumi – kaip visi. Nežiūrint to, kad geriausia jos draugė yra undinė, buvęs vaikinas – elfas, ji įsimylėjusi pavidalą keičiantį gražuoliuką ir vienintelė gali matyti kiaurai antgamtinių būtybių apžavus. Vis tiek: ji – kaip visi.
Tik dabar antgamtinės būtybės netikėtai ėmė žūti viena po kitos, o Evės sapnai pilni pamėkliškų balsų ir paslaptingų pranašysčių. Netrukus Evė supranta, kad tarp išskirtinių jos gebėjimų ir staigių mirčių yra ryšys. Negana to, būtent apie ją sukasi Tamsiųjų elfų pranašystė, grasinanti visų antgamtinių būtybių sunaikinimu.
Ar paprastai merginai to ne per daug?